2020 m. II-ąjį ketvirtį šalies ir pasaulinė ekonomika patyrė daug iššūkių, susijusių su COVID-19 pandemija. Daugeliui įmonių teko apkarpyti išlaidas – mažinti atlyginimus, dalį darbuotojų atleisti, daugelis verslų patyrė apyvartinių lėšų trūkumą: negalėjo atsiskaityti su tiekėjais, sumokėti nuomos mokesčių ir t. t. Kai kurie verslai apskritai bankrutavo.
Pasak „PayRay“ vykdomojo direktoriaus Pauliaus Jokšo, pandemija rinkoms padarė neigiamą poveikį, o kadangi viskas vyko žaibiškai, daugelis verslų tiesiog nespėjo ar neturėjo galimybių tinkamai pasiruošti ir reaguoti į pokyčius. Tiesa, situaciją kiek pagerino valstybės parama, lengvatinės paskolos įmonėms.
Antroji COVID-19 banga ir antrasis karantinas Lietuvos verslams galimai padarys mažiau žalos. Verslininkai jau žino, ko tikėtis, daugelis pagal išgales bent minimaliai ruošėsi antrajai viruso bangai.
Taigi, kaip elgtis, kad antrasis karantinas verslui netaptų galutiniu nuosprendžiu?
Valstybės pagalbos priemonės, tarp kurių – ir paskolos įmonėms
Verslams, dėl įvesto karantino turėjusiems apriboti ar nutraukti veiklą, teikiamos įvairios lengvatos, finansinė parama ir paskolos. 2020 metais per INVEGA administruojamas valstybės pagalbos priemones verslams buvo paskirstyta daugiau nei 450 mln. eurų. INVEGOS atstovas K. Motiejūnas informavo, kad antrojo karantino metu verslo finansavimo siekiantys subjektai ir toliau dėl valstybės pagalbos galės kreiptis į INVEGĄ arba su šia institucija bendradarbiaujančius finansinius tarpininkus.
„PayRay“ vykdomasis direktorius P. Jokšas plačiau pasakoja apie finansavimo tvarką: „Įmonės gali į mus kreiptis dėl paskolos, o mes gauname Invegos arba ŽŪPGF garantiją, kuri mums mažina riziką ir todėl palengvina įmones galimybes gauti paskolą. Palūkanų kompensacijas klientas gali gauti, bet jis turi kreiptis į INVEGĄ.“
Nors verslui šiemet jau suteikta parama siekia daugiau nei 340 mln. Eur, vis dar galima teikti paraiškas. Pagal priemonę „Portfelinės garantijos paskoloms 2“ dar nepanaudota net 400 mln. eurų lėšų. Taigi verslo finansavimas tęsiamas visu pajėgumu.
Beje, į „PayRay“ gali kreiptis ne vien tik finansinių sunkumų patyrę verslai. INVEGA per „PayRay“ teikia ir ilgalaikes verslo skatinimo priemones. Dar viena alternatyva – bendradarbiaujant su Europos investicijų fondu teikiamos paskolos įmonėms.
Paskolos verslui mokėjimų atidėjimai
Pirmojo karantino 2020 m. pavasarį metu verslo klientai galėjo kreiptis ir prašyti atidėti paskolų grąžinimo terminą iki 6 mėn. Per tą laikotarpį nekito paskolos sutarties sąlygos, išliko nepakitusios palūkanos. Tiesa, atidedant mokėjimus kai kurie bankai taikė papildomas sąlygas: pavyzdžiui, klientas per pastaruosius 1 m. negalėjo turėti reikšmingų vėlavimų. Taip pat viena įmonių grupė turėjo būti pasiskolinusi ne didesnę nei 5 mln. eurų sumą. Neaišku, ar kažkokių panašių priemonių bus pasiūlyta antrosios pandemijos metu.
Jei turėjote finansinių įsipareigojimų, kurių dabar negalite įvykdyti 100 proc., reikia kalbėtis su savo kreditoriais dėl mokėjimų atidėjimų. Taigi skirkite šiek tiek laiko komunikavimui su kreditoriais ir išsiaiškinkite, kurie ir kokio tipo mokėjimai gali būti atidėti.
Beje, galima atidėti ne tik paskolos verslui įmokas, bet ir kitus mokėjimus. Pavyzdžiui, galbūt susitarsite ir už patalpų ar transporto nuomos paslaugą galėsite atsiskaityti ne dabar, bet po 1 ar 2 mėnesių.
Dar viena iš susijusių valstybės paramos priemonių – dalinis patalpų nuomos mokesčio kompensavimas. Iki lapkričio 30 d. nuo pandemijos nukentėję verslai dar gali teikti paraiškas daliniam nuomos mokesčio kompensavimui. Šiuo metu nepanaudota ~9 mln. Eur lėšų iš priemonei įgyvendinti skirtų 40 mln. Eur.
Sustabdykite prenumeratas ir kitas paslaugas, kuriomis šiuo metu nesinaudojate
Jei karantino metu nesinaudojate kokiomis nors paslaugomis (pavyzdžiui, buhalterinės sistemos, internetinių duomenų bazių prenumerata, kavos aparatų priežiūra, biuro patalpų valymas ir pan.), nes darbuotojai dirba iš namų, jei tik įmanoma, laikinai pristabdykite šių paslaugų pirkimą ir atidėkite mokėjimus. Kai visi darbuotojai dirba iš namų, natūralu, kad niekas nesinaudoja kavos aparatais ir atkrenta būtinybė juos prižiūrėti, taip pat neprireiks (ar bent jau neprireiks taip dažnai, kaip anksčiau) valyti ir tvarkyti patalpų.
Kelios idėjos, kaip sumažinti antrosios COVID-19 bangos neigiamus padarinius verslui
Remkite vietinį verslą. Niekam nebus gerai, jei karantino metu jūs visiškai atsiribosite ir būsite tarsi vakuume. Tad iš visų jėgų stenkitės remti vietinį verslą. Visose šalyse, neišskiriant ir Lietuvos, yra puikių paslaugų teikėjų ir pardavėjų, kurie pasiryžę greitai ir sklandžiai patenkinti bet kokius poreikius. Jei palaikysite vietos ekonomiką, pinigai cirkuliuos čia pat, o jei paremsite kitus verslus, kažkas būtinai parems ir jūsų verslą.
Jei tik galite, apmokėkite sąskaitas ir paprašykite, kad partneriai apmokėtų jūsiškes. Versle yra keletas nemalonių dalykų. Vienas iš jų – pradelstų apmokėti sąskaitų valdymas. Darbas atliktas, produktai pristatyti, procesas užbaigtas, tačiau vienintelis opus ramybės neduodantis niuansas – neapmokėta sąskaita. Po to dar laukia nemažai tolesnių veiksmų, pasiteisinimų, pažadų, derybų ir t. t. Bet kuriuo atveju tai vargina, o karantino metu gali nulemti verslo baigtį. Tikėtina, verslai bus pasiruošę toleruoti didesnius vėlavimus. Tačiau karantinas – ne priežastis nesumokėti visai, reikalauti nepagrįstų nuolaidų ar taikyti kitas panašias priemones. Tik visa verslo bendruomenė bendromis pastangomis gali po truputį pakeisti situaciją. Standartų ir lūkesčių kartelę, žinoma, galima šiek tiek nuleisti, tačiau tik tiek, kad nė vienam verslui dėl to nekiltų grėsmė.
Imkitės veiksmų. Jokie projektai sunkmečiu dažnai nepradedami, nes tai didelis įsipareigojimas: niekas nėra tikras, kas bus kitą savaitę ir kitą mėnesį, taigi daugelis neinicijuoja jokių naujovių, nesidomi verslo plėtros ir verslo finansavimo galimybėmis ir apskritai laukia geresnių laikų.
Tačiau vienas geriausių pasiūlymų net ir karantino laikotarpiu – kažką pradėti:
- Iš naujo susidėliokite esminius veiklos procesus.
- Atlikite kruopščią inventorizaciją – visuomet smagu pradėti nuo švaraus lapo.
- Apsvarstykite savo rinkodaros strategiją ir t. t.
Nelaukite ir nestebėkite: tas nejudrumas ir sąstingis daugelį verslų tiesiog dusina.
Net jei turite galimybių pristabdyti ar visai sustabdyti savo veiklą, vis tiek veikite. Kažkas turi kažko imtis: mes negalime laukti, kol kas nors kitas imsis veiksmų už mus. O kas žino, gal tie kiti, kurie karantino metu nesėdėjo sudėję rankų, netrukus užims mūsų vietą rinkoje.
Kaip parodė pirmojo karantino patirtis, kai kurie verslai, atsižvelgę į rinkos situaciją ir jos pokyčius, klientams pasiūlė naujovių. Pavyzdžiui, „CityBee“ karantino metu pristatė net 2 naujas paslaugas: prekių pristatymą verslo subjektams tą pačią dieną ir maisto pristatymą į namus privatiems asmenims, ir tai tik vienas iš pavyzdžių. Garsūs dizaineriai, kadangi vardinių drabužių niekas nebeužsakė, pradėjo siūti apsaugines veido kaukes: daugeliui tai padėjo išgyventi pirmąjį karantiną, laiku sumokėti atlyginimus darbuotojams bei vykdyti kitus įsipareigojimus.
Taigi, nei valstybė, nei finansinės institucijos, nei kreditoriai karantino metu verslų nepalieka tvarkytis, kaip jiems išeina. Vis dar teikiamos lengvatinės paskolos įmonėms, galima tartis dėl mokėjimų atidėjimo, sustabdyti paslaugas, kuriomis verslai nesinaudoja. Visiems svarbu susitelkti ir remti vietinį verslą, bendradarbiauti ir paieškoti būdų savo veiklai tobulinti.