Smulkiosios ir vidutinės įmonės dažnai vadinamos ekonomikos stuburu. Būtent jos sukuria daugiausia darbo vietų ir suteikia daugiausia galimybių augti tiek konkrečių regionų, tiek ir visos šalies ekonomikai. Gera žinia: koronaviruso pandemija ir jai stabdyti skirti apribojimai didelės dalies šių įmonių veiklos nesustabdė. Susitelkusios ir susikaupusios iš pastarųjų mėnesių sunkumų jos išsineša tiek vertingų pamokų, tiek ir pasiekimų, neabejotinai turėsiančių didelės įtakos sėkmingai veiklai ateityje.
Regionų ramstis – maisto pramonė ir žemės ūkis
Kokią koronaviruso pandemijos įtaką ir kaip smarkiai pajuto regionuose veikiančios smulkiosios ir vidutinės verslo įmonės iš esmės nulėmė du veiksniai: kokiame sektoriuje jos veikia ir kokioms rinkoms skiria savo paslaugas ar prekes. Būtent šie du aspektai turėjo lemiamos įtakos jų gaunamų užsakymų skaičiui, pajamų srautui ir kitiems iššūkiams, prie kurių įmonės turėjo prisitaikyti čia ir dabar.
Bene sudėtingiausias karantino laikotarpis buvo verslo įmonėms, veikiančioms aviacijos, apgyvendinimo, kelionių srityse, valdančioms kavines ir restoranus. Taip pat – toms, kurių pagrindiniai klientai įsikūrę smarkiai pandemijos paveiktose rinkose, pavyzdžiui, Italijoje, Ispanijoje, Jungtinėje Karalystėje ir kitose. Daugelyje jų buvo uždaromos nebūtinųjų prekių parduotuvės, o tai turėjo įtakos ir mūsų šalyje veikiantiems gamintojams. Sumažėjus užsakymų skaičiui, jiems teko gerokai pasukti galvas, kaip išlaikyti komandą netekus užsakymų ir pajamų.
Vis dėlto, kaip rodo mūsų analizė ir klientų patirtis, buvo ir tokių sektorių, kurių ši sudėtinga situacija praktiškai nepalietė. Tai, galima sakyti, regionų flagmanai – maisto pramonė bei žemės ūkis. Maisto pramonei gana sklandžiai darbuotis leido tai, jog gyventojai ne tik nesustojo, bet ir dar aktyviau pirko reikalingas prekes. Tad šioje srityje dirbančioms įmonėms netgi teko didinti pajėgumus, kad galėtų patenkinti išaugusią paklausą. Menką įtaką žemės ūkiui nulėmė ir tai, kad karantinas nesutapo su derliaus nuėmimo ir intensyvaus pristatymo pirkėjams (taip pat – ir ne Lietuvoje) laikotarpiu.
Regionų flagmanais galime drąsiai pavadinti ir tas lanksčias bei kūrybiškas įmones, atradusias alternatyvių veiklų ir taip operatyviai prisitaikiusias prie visiškai naujos situacijos. Tarp ryškiausių pavyzdžių – apsauginių kaukių gamyba ar maisto pristatymas į namus, kurio ėmėsi netgi visai nedidelės krautuvėlės.
Smulkiųjų įmonių atveju daugybės svarbių procesų, tokių kaip finansai, gamyba, pardavimai, žmogiškieji ištekliai, planavimas ir valdymas, gula ant to paties asmens – vadovo – pečių.
Derybinės galios ir naujų galimybių paieška
Apibendrinant per pastaruosius kelis mėnesius smulkiojo ir vidutinio verslo įmonėms bei jų vadovams atitekusius iššūkius, matyti, kad visi jie ieškojo išeičių iš panašių situacijų.
Tarp jų – nedidelėms regionų įmonėms būdinga didesnė priklausomybė nuo mažesnio skaičiaus tiekėjų. Tokiu atveju joms yra sudėtingiau susiderėti dėl palankesnių sąlygų: ilgesnių atidėjimo terminų, patrauklesnės kainodaros ar pan. Jeigu mažiau diversifikuotas klientų krepšelis, didesnė tikimybė, kad vienam ar keliems klientams susidūrus su finansiniais sunkumais juos skaudžiai pajus ir pati įmonė.
Kaip pastebime bendraudami su šalyje veikiančiomis įmonėmis, būtent tokie iššūkiai galėjo dar labiau apsunkinti pandemijos ir įvestų apribojimų paveiktų verslų veiklą. O juos papildė… elementari laiko stoka nuosekliai domėtis ir ieškoti galimų sprendimų. Taip yra todėl, kad ypač smulkiųjų įmonių atveju daugybės svarbių procesų, tokių kaip finansai, gamyba, pardavimai, žmogiškieji ištekliai, planavimas ir valdymas, gula ant to paties asmens – vadovo – pečių.
Tokiu neeiliniu laikotarpiu visi paminėti procesai tampa dar svarbesni nei įprastai. Tačiau būtent tai ir nulemia, jog laiko informacijos paieškai apie egzistuojančias galimybes, apie tai, kokios iniciatyvos ir priemonės gali padėti suvaldyti apyvartinių lėšų srautus, pritrūksta.
Pagrindinės pandemijos pamokos verslo įmonėms
Aukščiau paminėtos situacijos, į kurias pateko pačios įmonės, jų klientai, konkurentai ar partneriai, padiktavo keletą pamokų. Jas išmokusiems ateityje tvarkytis su panašaus pobūdžio iššūkiais gali būti kur kas lengviau.
Pirmiausia svarbu atsiminti, jog pagrindinis smulkiųjų ir vidutinių regionuose veikiančių įmonių tikslas būti kuo arčiau savo klientų bei partnerių ir suprasti, kokius iššūkius jie sprendžia. O tuomet operatyviai reaguoti į bet kokius situacijos pokyčius ir priimti reikalingus sprendimus – atitinkamai didinti ar mažinti gamybos apimtis bei kaštus.
Antra, svarbu laiku priimti sprendimus, padedančius subalansuoti įmonės finansus. Variantų tam gali būti pačių įvairiausių: susitarimas su tiekėjais dėl mokėjimų atidėjimų ar jų pratęsimo, banko paskola, faktoringo paslaugos, reiškiančios reikalavimo teisės į sąskaitas su atidėtais mokėjimais perleidimą faktoringo bendrovei. Savo klientams visuomet rekomenduojame išnagrinėti ir valstybės suteikiamas galimybes – iki metų pabaigos nuo Covid-19 pandemijos nukentėjusios verslo įmonės bei ūkininkai pasinaudoti INVEGA ir Žemės ūkio paskolų garantijų fondo priemonėmis gali palankesnėmis sąlygomis.
Trečioji, bet ne mažiau svarbi pamoka – susitelkti visai komandai ir išeičių iš sudėtingų situacijų ieškoti kartu. Naujas, o kartais ir netradicinis požiūris į sudėtingą situaciją, staiga pakitusių klientų poreikių analizė gali padėti atrasti naujų nišų veiklai ir taip užsitikrinti įmonės veiklos tęstinumą.
Komentaro autorius – Paulius Jokšas, „PayRay“ vykdomasis direktorius