Mažoms įmonėms dažnai pritrūksta darbo jėgos, joms sudėtinga tinkamai reprezentuoti savo produkciją, konkuruoti ir pasirinkti tinkamas rinkodaros priemones, tačiau bene daugiausia smulkaus verslo atstovų susiduria su įvairiais finansavimo iššūkiais. Jauno verslo finansavimas – sudėtingas ir nuolat kintantis procesas, tačiau įmonės, sugebančios rasti efektyvius finansavimo būdus, sėkmingai veikia ir plečiasi.
Tačiau netinkami finansiniai sprendimai verslui gali uždėti apynasrį. Kaip to išvengti? Dar prieš steigdami verslą turite atlikti nuodugnią sektoriaus analizę ir išsiaiškinti, kokių finansinių sunkumų patiria jaunas verslas, būti jiems pasiruošę ir mokytis tuos sunkumus valdyti.
Efektyvūs būdai pastatyti savo verslą ant kojų – tai:
- sąskaitų finansavimas;
- įvairūs finansiniai instrumentai (kreditai, paskolos, paramos priemonės, sutelktinis finansavimas ir kt.), leidžiantys padengti kapitalo trūkumą ir įgyvendinti plėtrą;
- kruopštus išlaidų, ypač nenumatytų, planavimas. Kartu tai ir 3 didžiausi smulkiojo verslo iššūkiai.
Juos aptarsime plačiau.
1. Apyvartinių lėšų trūkumas, kurio išvengti padės sąskaitų finansavimas
Pinigų srautai – tai lėšos, kurias įmonė gauna ir išleidžia per konkretų laikotarpį. Pinigų srautų valdymas – procesas, reikalaujantis ne tik žinių, bet ir patirties. Kaip išsiaiškinti pinigų srautų pokyčius? Tai rodo pinigų likučio periodo pradžioje ir pabaigoje skirtumas.
Kiekvienas verslas turi daugybę nuolatinių išlaidų. Kiekvieną mėnesį tenka (ap)mokėti:
- atlyginimus darbuotojams;
- nuomos mokesčius;
- lizingo įmokas;
- komunalinius mokesčius;
- mokesčius valstybei;
- tiekėjų sąskaitas ir kt.
Be viso to reikia įsigyti atsargų, įrangos ir kt.
„Guidant Financial“ 2019 m. pateikė smulkiojo verslo analizės ataskaitą. Iš jos matyti, kad 32 proc. smulkiojo verslo įmonių savininkų kaip didžiausią iššūkį įvardijo apyvartinių lėšų trūkumą. Laikui bėgant situacija praktiškai nekinta: maždaug 1/3 įmonių nuolatos susiduria su pinigų srautų trūkumu. Galima teigti, kad jei stinga grynųjų, tęsti veiklą labai sudėtinga, todėl situaciją dažnai gelbsti sąskaitų finansavimas (dar žinomas kaip faktoringas).
Ko, be sąskaitų finansavimo paslaugos, dar gali imtis kiekviena įmonė, norint greičiau gauti apyvartinių lėšų?
- Vienas iš būdų, padėsiantis bent kiek subalansuoti pinigų srautus – sutrumpinti sąskaitų apmokėjimo terminus. Pavyzdžiui, jei įprastai sąskaitas klientų prašėte apmokėti per 30 d., galite bandyti terminą sutrumpinti iki 2 sav. (t. y. 14 kalendorinių dienų ar 10 d. d.). Tiesa, sąskaitų terminų sutrumpinti nereikėtų klientų apie tai neįspėjus.
- Dar viena iš galimų priemonių greičiau gauti apyvartinių lėšų – siųsti klientams mandagius automatinius priminimus apie neapmokėtas sąskaitas.
- Jei turite klientų, kurie sąskaitas apmoka kone paskutinę minutę, pasvarstykite, kaip juos paskatinti sąskaitas apmokėti greičiau. Pavyzdžiui, klientams, kuriems taikomas 45 d. sąskaitų mokėjimo terminas, galima pasiūlyti atnaujinti sutartis, įtraukiant papildomą punktą, pavyzdžiui, „Jei sąskaita bus apmokėta per 10 d./7 d. d., suteikiama 2,5 proc. nuolaida“ ir pan.
2. Kapitalo trūkumas, verslo finansavimas ir plėtra
Nagrinėjant smulkiojo verslo iššūkius reikėtų paminėti kapitalo trūkumą, kuris kartais prilyginamas apyvartinių lėšų trūkumui. Grynieji pinigai, akivaizdu, būtini kiekvienam norinčiam rinkoje išlikti verslui. Jei pagrindinėms veiklos išlaidoms kurį laiką pavyko skirti tik minimalią sumą, tai laikui bėgant šios išlaidos visuomet išauga.
Dar daugiau lėšų prireikia svarstant apie plėtrą: tam, kad galėtumėte investuoti į didesnius projektus, jums reikės daugiau kapitalo. Remiantis užsienio šalių statistika, 49 proc. įmonių savininkų teigia norintys papildomas lėšas investuoti į verslo plėtrą arba skirti jas naujai įrangai įsigyti.
Papildomos lėšos gali suteikti daugiau galimybių susitelkti į ilgalaikį augimą, pavyzdžiui:
- pasamdyti daugiau darbuotojų;
- persikelti į naujas patalpas;
- įsteigti dar vieną verslą.
Tačiau, deja, greitai padidinti pajamas gali tik nedidelė dalis įmonių. Kitoms tenka domėtis, kokio tipo verslo finansavimas labiausiai tiktų jų atveju. Be to, tenka ieškoti informacijos apie sektoriaus perspektyvas, analizuoti patyrusių verslų veiksmus, skaityti įvairiais verslumo apžvalgas ir kt.
Kaip analizuojama verslumo apžvalgoje „Verslumo tendencijos Lietuvoje 2018 m. ir 2019 m. pradžioje“, 2018 m. pagrindinis ekonomikos veiksnys buvo auganti vidaus paklausa ir didėjantis eksportas. Sprendimą, kurti naują verslą ar ne, labiausiai lemia pelningumo rodikliai. Tai kartu ir itin svarbus veiksnys finansuojant verslo plėtrą bei investicijas iš nuosavų lėšų.
Tačiau jei įmonės plėtrą finansuotų tik iš nuosavų lėšų, tikriausiai verslo sėkmės istorijų būtų bent 10 kartų mažiau. Smulkiajam ir vidutiniam verslui finansavimą gauti sudėtinga. Trumpai paanalizuosime statistiką. Kaip jau minėjome viename ankstesnių straipsnių, mažų įmonių grupėje atmestų paskolų paraiškų dalis 2019 m. I-ąjį pusmetį pasiekė 61 proc. Palyginimui, stambių įmonių segmente atmetama vos 5 proc. paskolų paraiškų. Bendra kredito įstaigų atmestų paraiškų dalis tuo pačiu laikotarpiu sudarė 27 proc.
52 proc. atvejų kredito įstaigos nemotyvavo, kodėl atmetė paskolos paraiškas, 35 proc. paraiškų atmetimo priežastis – prasta įmonės finansinė būklė, 19 proc. paraiškų atmesta dėl rizikingos bendrosios ekonominės padėties, o 13 proc. – dėl per didelių esamų įmonės įsipareigojimų.
Siekiant gauti verslo paskolą ar besidomint kitais smulkiojo verslo finansavimo įrankiais, labai svarbu peržvelgti savo įmonės kredito istoriją. Įmonėms dar labai stinga informacijos apie kredito reitingus. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje vos 13 proc. mažų ir vidutinių įmonių vadovų žinojo, kokie komponentai sudaro bendrovės kredito istoriją. 59 proc. įmonių apskritai nėra tikrinusios savo kreditingumo.
Būtent tai ir užkerta kelią siekti verslo finansavimo iš išorės. Peržiūrėjus kredito reitingą ir pastebėjus išraše informacijos, kuri galėtų sutrukdyti gauti paskolą, reikėtų parengti planą, kaip pagerinti kredito reitingą. Taip pat svarbu įvertinti įmonės galimybes įgyvendinti plėtrą bei vykdyti įsipareigojimus, sukurti investavimo planą.
3. Nenumatytos išlaidos
Daugelis smulkių ir vidutinių verslų geba puikai susidoroti su pasikartojančiomis išlaidomis (patalpų nuoma, atlyginimai ir kt.). Tačiau labai dažnai pamirštama apie neplanuotas išlaidas. Daugiau nei trečdalis – 35 proc. – mažų įmonių nenumatytas išlaidas įvardija kaip patį didžiausią finansinį iššūkį. Be to, šias išlaidas kontroliuoti labai sudėtinga, o gal ir apskritai nelabai įmanoma. Pavyzdžiui, gali sugesti įranga, ilgapirščiai gali nugvelbti inventorių ir pan. Tikėtina, kad dalį išlaidų atlygins draudimas, tačiau ne viską galima apdrausti ir ne viską įmanoma numatyti iš anksto.
Todėl planuojant įmonės biudžetą atskirą eilutę reikėtų skirti ir nenumatytoms išlaidoms. Nenumatytų išlaidų biudžetą reikėtų papildyti bent kartą per ketvirtį. Kiek pinigų tam reikės? Tai labai priklauso nuo įmonės dydžio, veiklos specifikos ir t. t. Galima pažvelgti ankstesnes išlaidas: jos padės identifikuoti, kuriose veiklos srityje jūsų įmonė dažniausiai patiria nenumatytų išlaidų ir pasufleruos, kokią sumą reikėtų turėti rezerve.
Jeigu šios sumos neužteks, apsvarstykite, kaip galėtumėte papildomas išlaidas kompensuoti. Galbūt visa komanda pasistengs padidinti pardavimus, gal atšauksite komandiruotę ar laikinai sumažinsite išlaidas rinkodarai?
Jei vis tik nuspręsite išbandyti kreditorių paslaugas, pirmiausia palyginkite pasiūlymus ir pasikonsultuokite bent su keliomis bendrovėmis. Trumpalaikių paskolų ir sąskaitų finansavimo – faktoringo rinkoje nemažai patirties sukaupė ir „PayRay“, galinti pasiūlyti lankstaus ir greito finansavimo sprendimus smulkiajam ir vidutiniam verslui. Sąskaitų finansavimas – viena iš prioritetinių mūsų paslaugų.